D.U.K.

by

Kaip naudotis klausimynu

Žemiau rasite klausimus kurių dažnai sulaukiame iš savo klientų, norėdami perskaityti atsakymą tiesiog spustelėkite ant dominančio klausimo, o norėdami suskleisti perskaitytą atsakymą dar kartą spustelėkite ant klausimo.

Klausimų papildymas

Jei turite klausimą kurio nėra šioje skiltyje ir manote, kad jis aktualus ne tik jums, bet ir kitiems lankytojams ar tiesiog su juo dažnai susiduriate savo aplinkoje, susisiekite su mumis, mes atsakysime į jūsų pateiktą klausimą ir patalpinsime jį čia.

GPS imtuvų galimybes paprastai apsprendžia dviejų jų pagrindinių sudedamųjų dalių – pagrindinio imtuvo mazgo (GPS engine) ir vartotojiškos taikomosios programos (interfeiso) galimybės. Pagrindinio imtuvo mazgo svarbiausi parametrai yra: laikas nuo įjungimo iki navigacijos pradžios (taip vadinamas „šaltas“ startas), duomenų atnaujinimo dažnumas laike, koordinačių nustatymo paklaida, greičio nustatymo paklaida, sunaudojamas iš maitinimo šaltinio galingumas. Yra ryšys tarp imtuvo kainos ir jo užtikrinamų parametrų kokybės – pigesni imtuvai paprastai negali atlikti tų uždavinių, su kuriais be vargo susidoroja brangesni. Taipogi gas žymiai tai priklauso ir integruotos į imtuvą taikomosios programos galimybių.
Diferencialinis GPS imtuvas (DGPS) yra papildomas prietaisas, skirtas panaikinti netikslumus, atsirandančius dėl atmosferinių priimamų signalų iškraipymo, signalų atspindžių, kitų pallaidų šaltinių. Priklausomai nuo DGPS tipo ir naudojamų metodų, vietos koordinačių nustatymo paklaida gali būti sumažinama iki mažiau nei 1 cm, o judėjimo greičio paklaida – mažiau nei 0,15 km/h . DGPS imtuvai gaminami įvairų gamintojų, ir pagal savo veikimo pobūdį gali atlikti korekcijas tiek realiame laike, tiek ir atliekant korekcinius apskaičiavimus jau po matavimų atlikimo.
Kadangi navigacinių švyturių perduodama informacija yra vartotojams nemokama, o jų siųstuvų eksploatacija gana brangi – dalis DGPS imtuvų kainos yra jų gamintojų privaloma tvarka naudojama „kompensuoti“ tuos eksploatacinius kaštus.
Tai atsitinka todėl, kad diferencialinių švyturių radijo signalai turi ribotą sklidimo nuotolį. Kaip ir visos radijo bangos, jos sklinda tiesia linija, ir gali būti užstojamos horizonto ar kalnų. Gali turėti įtakos ir didelis trukdymų lygis toje vietovėje. Pvz. JAV pakrantės apsaugos radijo navigacinių švyturių veikimo nuotolis, priklausomai nuo jų galingumo, siekia 150-300 km. Jei jūs esate už šios patikimo priėmimo zonos, ar turite didelį vietinių trukdymų lygį, pavyzdžiui nuo aukštos įtampos perdavimo linijų – jūsų DGPS imtuvas korekcinių švyturių signalų nebepriiminės. Jei DGPS signalai priiminėjami iš vietinės komercinės FM stoties, priėmimo zona paprastai tesiekia tik 60-80 km. Bet priklausomai nuo vietinio reljefo ji gali sumažėti dar daugiau. Jei korekcinius signalus priiminėjate iš geo-stacionarinio palydovo, palydovo „matomumo“ zonoje turėsite labai gerą ir stabilų priėmimą, tačiau už šios zonos ribų jo nebebus visai.
Taip, gana panašus. Tikslumo požiūriu nėra esminio skirtumo, iš kur konkrečiai jūs priiminėjate korekcinius DGPS signalus. Svarbu tik, kad būtų patikimas, nenutrūkstamas jų priėmimas.
Žaibų poveikis gali pasireikšti įvairiais būdais. Pats didžiausias poveikis būna tada, kai žaibo iškrova įvyksta visai greta. Tokiais atvejais galimas net visiškas GPS imtuvo sugadinimas. Fiksuotų (stacionariai įrengtų, pvz. laivuose) imtuvų apsaugai labai rekomenduotina įrengti gerus žaibų iškroviklius. Kitas poveikis pasireiškia dideliais žaibų sukeliamų elektromagnetinių bangų trukdymais, kurie gali labai apsunkinti DGPS signalų priėmimą. Šių trukdymų sumažinimui naudojamos specialios mažatriukšmės „magnetinės kilpos“ tipo priėmimo antenos. Signalų priėmimo iš GPS palydovų kokybei žaibavimas didelės įtakos neturi.
Lietus, šlapdriba ir sniegas (trasoje tarp imtuvo ir GPS palydovo) paprastai neturi juntamos įtakos priimamam GPS signalui. Tai gali rimčiau pasireikšti tik atliekant precizinius geodezinius – kartografinius matavimus. Kita vertus – sniegas ir ledas, susikaupę ant GPS imtuvo išorinės priėmimo antenos, gali gerokai pabloginti ar visai nutraukti palydovų signalų priėmimą.
Kadangi elektros tinklo dažnis (50 Hz) yra labai žemas, jo harmonikų lygis dažniui augant krenta labai smarkiai. Taigi ir jų sukeliami trukdymai GPS sinalų priėmime beveik nepasireiškia (gali būti pastebimi tik visiškai artimoje zonoje nuo labai aukštos įtampos linijų) Šie trukdymai pasireiškia kur kas labiau priimant DGPS korekcinius signalus.
Stiprūs magnetiniai laukai neturi pastebimos įtakos GPS priėmimui. Neigiamą įtaką paprastai sukelia tik elektromagnetinių laukų energija, generuojama kompiuterių ir kitų šaltinių. Ypač tai pasireiškia priiminėjant korekcinius DGPS signalus. Ar trukdymai tikrai pasireiškia, lengviausia nustatyti atitolinant GPS/DGPS priėmimo anteną nuo galimo trukdžių šaltinio (arba net laikinai pilnai juos išjungiant) ir tuo pat metu stebint GPS imtuvo parodymų pasikeitimus.
Kainų diapazonas yra didžiulis. Paprasčiausi buitiniai GPS imtuvai kainuoja net mažiau nei 200 LT, kai tuo tarpu pačių moderniausių ir sudėtingiausių precizinių geodezinių-kartografinių GPS imtuvų kaina gali viršyti net 400,000 LT. Dažniausiai aukšta kaina būna dėl integruotos didelio sudėtingumo ir galimybių vartotojo taikomosios programos.
DGPS korekcijos yra perduodamos vartotojui radijo bangomis. Tam naudojami daugybė įvairiausių tipų radijo siųstuvų : žemų dažnių radionavigaciniai švyturiai, komercinės FM stotys, VHF/UHF/SHF komercinai siųstuvai, geo-stacionariniai palydovai. Daugelio jų eksploatacija finansuojama vyriausybinių JAV agentūrų (pvz. JAV pakrantės apsaugos), o priimami DGPS duomenys yra nemokami.
GPS imtuvai priima radijo signalus iš trijų arba daugiau (net iki 12-os vienu metu) palydovų, ir pagal juos specialiais algoritmais apskaičiuoja imtuvo buvimo vietos koordinates bei kitus parametrus.
Priklausomai nuo imtuvo sudėtingumo, naudojamų papildomų matavimo ir apskaičiavimo priemonių bei metodų, GPS imtuvo vietos nustatymo tikslumas gali būti nuo maždaug 20 metrų iki 1 cm. Dideliam tikslumui pasiekti (pvz. kariniams tikslams, geodezijoje, kartografijoje) paprastai naudojami papildomi diferencialiniai imtuvai (DGPS), taip pat specializuoti duomenų apdorojimo metodai ( post-processing). Nebrangių (300 – 4000 LT) civilinės, buitinės paskirties imtuvų tikslumas paprastai būna apie 3-5 m, o su EGNOS – 1-1,5m.
Skirtumų yra išties gan daug. Automobiliniai pasižymi santykinai nedidele kaina, dažniausiai visada parduodami su jau įdiegtu pilnu visos Europos žemėlapiu, moka „kalbėti“, ir beje – daugybe kalbų, turi greitą ir patogų valdymą lietimui jautraus, gan didelio LCD ekrano pagalba. Tačiau visi jie bijo drėgmės, skaudžių smūgių ir kritimo, nepasižymi labai ilgu darbu iš autonominės baterijos (realiai tik iki 2-3 val), nemoka įsiminti daug bei sudėtingų maršrutų, nesugeba vesti atgal jau įsimintu „pėdsaku“. Kaip taisyklė jie yra visiškai netinkami bekelės maršrutuose, miškuose, kalnuose ar jūrose ir mariose. Jų pirminė ir pagrindinė paskirtis – greitai surasti paskirties tašką nutolusiame mieste pagal duotą adresą ar pašto indeksą, ir nuvesti iki jo trumpiausiu arba grečiausiu keliu. Turistiniai gi visi pasišymi dideliu atsparumu drėgmei (atlaiko panardinimą iki 1m pusei valandos), gerai apsaugoti nuo smūgių, sugeba įsiminti daug ir sudėtingų maršrutų, pėdsakų, moka vesti pėdsaku atgal, išmatuoti atstumus, aukštį virš jūros lygio. Visi jie ilgai dirba iš vieno autonominės baterijos įkrovimo (15-30val), moka apskaičiuoti azimutus, kursus, apeitą plotą, atstumus. Tačiau jie brangesni, su mažesniu ekranu, standartiškai gamintojo nekomplektuojami su žemėlapiais ar automobiliniais laikikliais, nepranešinėja reikiamų atlikti komandų balsu. Manevrų komandos tik parodomos ekrane, o dėmesio atkreipimui kai kurie dar moka prieš tai supypsėti.
Yra du pagrindiniai faktoriai, kurie blogina DGPS imtuvų tikslumą, vartotojui tolstant nuo korekcinius signalus siunčiančios stoties. Jie iššaukiami jonosferos nevientisumų ir trumpalaikių „iškraipymų“, atsirandančių dėl saulės įtakos. Saulės ir jos dėmių aktyvumas keičiasi periodiškai 11 metų ciklu. Mažiausio aktyvumo metu (tokie buvo 1996 metai) mažiausiai pasireiškia trumpalaikiai jonosferos „iškraipymai“ arba „sujaukimai“, tad ir šio proceso sukeliamos DGPS paklaidos yra mažiausios. Ir priešingai – didžiausio saulės aktyvumo metais DGPS paklaida išauga, kuri be to didėja proporcingai atstumui nuo korekcinius signalus siunčiančios stoties. Tada paklaidos dydis gali siekti iki 1m kiekvienam 100 km atstumo nuo DGPS signalų šaltinio. Kad to išvengti, labai didelio tikslumo poreikiams užtikrinti naudojami dviejų dažnių DGPS imtuvai.
Tam, kad nustatyti 3D koordinates erdvėje (ilgumą, platumą ir aukštį virš jūros lygio) reikia priimti signalus mažiausiai iš keturių skirtingų palydovų vienu metu. Tais atvejais, kai imtuvas apskaičiuoja tik 2D koordinates (tik ilgumą ir platumą), vartotojas turi pats įvesti į imtuvą savo esamą aukštį virš jūros lygio. Jeigu dėl kažkokių priežasčių šis parametras bus įvestas neteisingai, o nustatomos yra tik 2D koordinatės – vietovės nustatymo rezultatai bus nevisai tikslūs. 2D koordinačių nustatymo paklaida paprastai maždaug 2-5 kartus viršija vertikalios dedamosios (t.y. aukščio) paklaidą. Pavyzdžiui, 10 metrų aukščio paklaida gali iššaukti iki 50 m paklaidą horizontalių koordinačių nustatyme.
Iš esmės – ne. Naujai paleidžiami NAVSTAR serijos palydovai skirti pakeisti senus, sugedusius ar jau pasibaigusių resursų palydovus.
Palydovui išėjus iš rikiuotės, dalis GPS vartotojų gali tam tikrais laiko tarpais pajusti navigacijos sulėtėjimą ar net trumpalaikius jos nutrūkimus. Taip atsitinka dėl sutrikusios palydovų išsidėstymo simetrijos (geometrijos) ir sunkumų vienu metu priimti signalus iš daugelio arti horizonto esančių palydovų. Tai ypač gali pasijusti nustatant erdvines (3D) koordinates. Tokiais atvejais laikinus sutrikimus padeda pašalinti esantys orbitoje atsarginiai NAVSTAR palydovai.
NMEA – tai sutrumpinimas iš „National Marine Electronics Association“. NMEA 0183 – tai signalų interfeiso standartas, nusakantis nuoseklios magistralės 4800 bodų elektrinių signalų parametrus – perdavimo protokolą, signalų trukmes, formatą, „sakinių“ struktūrą ir kodavimą. Naujausia šio standarto versija yra 2.02; ji gali būti gaunama iš JAV nacionalinės jūrų elektronikos asociacijos.
Kaip taisyklė tik jūriniai GPS imtuvai pilnai atitinka NMEA 0183 Standartą. Jie palaiko pilną „įjunk-ir-dirbk“ (plug-and-play) suderinamumą su kitais jūriniais prietaisais. NMEA 0183 standarto signalai yra elektriškai suderinami su EIA-422. Nemažai GPS imtuvų naudoja ir EIA-232 nuoseklų duomenų portą, taip siekiant didesnio suderinamumo su labai paplitusiu personalinių kompiuterių nuosekliu portu. Nors NMEA 0183 reikalauja tik 4800 bodų greičio duomenų srauto, daugelis GPS imtuvų šiandien užtikrina ir daug mažesnius bei didesnius prijungimo greičius, taip siekiant didesnio suderinamumo su kitais galimais (ne jūriniais) prietaisais. GPS imtuvai, savo specifikacijų saraše pabrėžiantys NMEA suderinamumą, paprastai turi mintyje savo galimybę perduoti signalus išoriniams prietaisams NMEA „sakiniais“. Kai kurie populiariausi NMEA „sakinių“ formatai yra :GLL, GGA, GSV, VTG, ZDA. Šie „sakiniai“ paprastai apima geografinę ilgumą, platumą, judėjimo greitį, judėjimo azimutą, laiką ir kitą panašią informaciją.
Tai gan dažnai girdimas klausimas. Tačiau tokio pat trumpo ir lakoniško atsakymo, koks yra šis klausimas – nėra ir būti negali. Ir jeigu pardavėjas iškart jums turi atsakymą „štai, šitas va neblogas“ – galite būti tikri, kad bandoma iškišti užsigulėjusią ar tik pardavėjui naudingą prekę. Jeigu Jūs iš tikrųjų rūpite pardavėjui – pirmiausia turėtumėt išgirsti iš jo bent tuziną patikslinančių kontr klausimų: * Kur dažniausiai savo gps naudositės? Užsienyje? Rytų Europoje? Ar Lietuvoje? * Kokiu būdu dažniausiai naudosite? Automobilyje? Dviračiu/motociklu? Grybaujant? Keliaujant pėsčiomis? Miškuose? O gal kalnuose? * Ar turite bent minimalius užsienio kalbų pagrindus? Ar meniu būtinai privalo būti lietuviškas? * Kiek aktualu kad prietaisas visiškai nebijotų drėgmės? * Kaip dažnai keliaujate į tolimas egzotines šalis? Kiek aktualu bus tų šalių žemėlapiai? * Kiek aktualu, kad gps atliktų ir telefono belaidę laisvų rankų funkciją? ( tai tikrai labai praverčia, jei automobilyje kasdien praleidžiate po 5-7 valandas) * Ar svarbiau Jums didelis ekranas, ar pakanka aiškių, pakankamo garsumo balsinių komandų? ( tai labai subjektyvu) * Kiek svarbu ilgas autonominis darbas iš vidinių baterijų? * Kiek jums svarbu kad Jūsų gps rodytų ir foto, grotų mp3, žinotų valiutų kursus ar mokėtų pasiūlyti optimalų maršrutą per keletą pasirinktų tarpinių taškų? * Kokia maksimali dar priimtina kaina? Ir dar gal kitų N-iolika klausimų. GPS pasirinkimas šiandien toks platus, kad tik turint atsakymus į daugumą šių klausimų – galimą sūlomą asortimentą susiaurinti iki 2-3 modelių. O universalus modelis, kad tiktų iškart viskam (ir dar gal kad būtų nebrangus?) – galima sakyt iš viso neegzistuoja. Geriausiu atveju, gan didelio universalumo galima pasiekti tik pasirinkus ne viena, bet minimum du gana skirtingų kategorijų navigatorius.
WAAS – (Wide Area Augmentation System), tai sistema, kuomet korekcijos signalą, surinktą iš antžeminių stočių, perduoda specialus geostacionarinėje orbitoje esantis palydovas. Kadangi duomenims perduoti naudojamas tų pačių parametrų signalas, kaip ir GPS palydovų, vartotojui jokių papildomų įrenginių nebereikia, užtenka tik turėti GPS imtuvą su šia funkcija. Šiuo metu WAAS veikia tik Šiaurės Amerikoje. GPS su WAAS sistema paklaida – mažesnė nei 3 metrai. Kituose regionuose kuriamos panašios sistemos. Pvz., Europoje – EGNOS (Euro Geostationary Navigation Overlay Service), Azijoje – Japonijos MSAS (Multi-Functional Satellite Augmentation System)